Kremacijos

Vilniaus Universiteto antropologijos kolekciją taip pat sudaro degintiniai (kremuoti) palaikai. Lietuvos teritorijoje mirusiųjų deginimo papročiai plito trimis bangomis:

  • Nuo V a. iki mūsų eros iki I a.;
  • V–IX a. (žiemgaliai ir žemaičiai mirusiuosius laidojo nedegintus);
  • X–XII a. palaikų deginimo paprotys įsigalėjo ir iki XIII–XIV a. gyvavo visoje dabartinės Lietuvos teritorijoje.

Skaitmeninėje duomenų bazėje saugoma informacija apie kremuotus palaikus iš 145 objektų, esančių dabartinės Lietuvos teritorijoje (1 pav.). Detaliai aprašytas kiekvieno objekto kremuotų palaikų kiekis (maišelių skaičius), svoris, papildoma informacija (angliukų kiekis).

Apibendrinant kremuotų palaikų kolekciją galima pasakyti , kad:

  • Didžiąją kremuotų palaikų kolekcijos dalį sudaro V-XII a. kaulai;
  • Didžioji dalis medžiagos yra itin fragmentiška, o kaulų dydžiai svyruoja nuo 1 iki 3 cm; fragmentai neidentifikuojami;
  • Stambiausi fragmentai yra šių objektų: Jutonių-Dubingių pilkapynų, Santakos pilkapynų, Bilionių piliakalnio;
  • Šiuo metu iš viso kremuoti palaikai sveria 239,089 kg.
1 pav. Gausiausiai išlikusi medžiaga iš 37 objektų (maišelių vnt.)