Antropologinė kolekcija

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos (AHA) katedra buvo įkurta 1775 m. gegužės 6 d. ir yra senesnė už patį Fakultetą, kuris buvo įkurtas 1781 m. Tuomet Vyriausios edukacinės komisijos pirmininkas vyskupas Ignas Masalskis paskyrė savo dvaro gydytoją Mikalojų Renjė (Regnier) pirmuoju Vilniaus akademijos medicinos profesoriumi ir paprašė organizuoti anatomijos dėstymą.

Nors fakulteto istorijos pradžia siekia jau XVIII a., tačiau antropologinės kolekcijos istorija ir antropologiniai skeletuotų palaikų tyrimai prasideda tik tarpukariu. Tarpukario laikotarpiu Vilniuje buvo įsteigtas lenkiškasis Stepono Batoro universitetas su Medicinos fakultetu. Trumpą laiką (1919-1920 m.) Katedrai vadovavo Jurgis Aleksandravičius, o nuo 1920-1921 m. – M. Reicheris, kuris mokėsi Ciūriche ir specializavosi antropologijoje pas Rudolfą Martiną Miunchene. Būtent pastaroji asmenybė, ryški ir BLA BLA… Katedra laikinai buvo įsikūrusi vadinamojoje Sniadeckių kolegijoje, o 1920 m. pradėtas statyti specialus Anatomikumo priestatas prie vadinamosios Čartoriskio kolegijos. Anatomikumo statyba užtruko – jis buvo atidarytas tik 1934 m. Čia įsikūrė Anatomijos ir Histologijos katedros (FOTO PRIEŠ IR DABAR).

Anatomikumo statybos.

Per tarpukario dvidešimtmetį Katedros mokslo darbas buvo antropologinio pobūdžio. Nagrinėta teratologija, kraujagyslių ir raumenų variacijos, vaisiaus proporcijos, tirti Trakų karaimai. O 1932 m. Michalas Reicheris kartu su dr. W. Sylwanowicziumi tyrė karalių palaikus, rastus po didžiojo Vilniaus potvynio Vilniaus požemiuose.

Julijonas Grincevičius – archeologas, etnologas, BARBĖ DEVYNDARBĖ – sukaupė apie 3000 iškastinių kaukolių – daugiausiai iš Vilniaus ir jo apylinkių – rinkinį. Šis rinkinys iki šiol yra antropologinės kolekcijos dalis. FOTO GRINCEVIČIAUS IR KAUKOLIŲ

Julijonas Grincevičius (lenkai turi geresnės KOKYBĖS!!!).

BASANAVIČIAUS INDĖLIS.

Labai graži dr. Basanavičiaus nuotrauka (IŠ KRU GAUTI LEIDIMĄ JĄ NAUDOTI?).

TRUMPA ŽILINSKIO ERA. Lietuvai grąžinus Vilnių, 1940 m. atkurta Anatomijos katedra. Jai vadovavo prof. Jurgis Žilinskas. Vokietijos okupacijos metais Anatomijos katedrai (1941-1944 m.) vėl vadovavo prof. Jurgis Žilinskas (JO INDĖLIS ir FOTO IŠ KNYGOS), asistentais buvo Juzė Aglinskienė, Juozas Markulis, Salezijus Pavilonis, Kostantas Širmenis. 1944 m. katedros patalpas užėmė sovietų karo ligoninė, kuri išsikraustydama išsivežė visą turtingą aparatūrą, paveikslus ir baldus. 1949 m. sudaryta jungtinė Anatomijos, histologijos ir embriologijos katedra, o dabartinis pavadinimas jai suteiktas 1989 m.

ČESNIO ERA. XX a. pabaigoje padėtas pagrindas ir lietuvių etnogenezei bei populiacijos praeičiai nušviesti. Nuo 1970 m. sukaupta (G. Česnys) didelė gerai datuota paleoantropologinė kolekcija. Nušviesti lietuvių etnogenezės etapai nuo pirminio Lietuvos teritorijos apgyvendinimo mezolite, indoeuropiečių atsikraustymo ir baltų susidarymo neolite, baltų genčių sąjungų susidarymo geležies amžiuje iki lietuvių tautybės formavimosi vėlyvaisiais viduramžiais.

Tiriama paleopopuliacijų populiacinė genetika, paleodemografija, rekonstrukcinė somatologija (G. Česnys), paleopatologija (R. Jankauskas), etninė odontologija (I. Balčiūnienė). Atgimimo laikotarpiu (1989 m.) už lietuvių etninės antropologijos darbus G. Česnys ir I. Balčiūnienė apdovanoti Valstybine premija.

JANKAUSKO DARBAI!

Antropologinę kolekciją sudaro griautiniai ir kremuoti žmonių palaikai. Palaikai tiriami vizualiai, taikant naujausius antropologinių tyrimų metodus. Tyrimų duomenys fiksuojami specialiose registracijos formose ir saugomi specialiai sukurtoje skaitmeninėje duomenų bazėje.