1988 m. Kernavės miestelio pietiniame pakraštyje, į rytus nuo dabartinės Kernavės mūrinės bažnyčios pradėti vykdyti archeologiniai tyrimai. Jų metu aptikta senosios Kernavės bažnyčios vieta, pamatai ir palaidojimai, datuoti XV-XVII a. 258 kapai rasti buvusio šventoriaus ribose, o 115 kapų rasta ties buvusios bažnyčios pamatais. Mirusieji laidoti tankiai, kelis kartus toje pačioje vietoje. Dauguma mirusiųjų palaidoti lentiniuose karstuose, orientuoti galvomis į vakarus, šiaurės vakarus ir pietvakarius.
Dauguma skeletų išlikę prastai, kaulai žymiai paveikti erozijos ir labai fragmentiški. Iš viso saugomi 286 individų griaučiai arba geriausiai išlikusios jų dalys (kaukolė, ilgieji kaulai):
|
Išlikimas |
n |
% |
|
Visas skeletas (>50 %) |
87 |
48% |
|
Dalinai išlikęs skeletas (~50 %) |
103 |
28% |
|
Fragmentiškai išlikęs skeletas (<50 %) |
96 |
24% |
Demografinis Kernavės bažnyčios populiacijos profilis nėra išsamus. Vyrai ir tikėtini vyrai sudarė 33 %, moterys ir tikėtinos moterys – 20 %, tačiau net trečdaliui suaugusių individų lyties nustatyti buvo neįmanoma. (1 pav.). Nesuaugę, iki 18 m., sudarė tik dešimtadalį visų individų.
Nesuaugusių individų grupėje daugiausia buvo 1-5 metų vaikų (2 pav.). Daugiausia suaugusių vyrų ir moterų mirė būdami vidutinio, 30-49 metų, amžiaus (3 pav.).
