Bokšto g. 6 sklypas yra dabartinio Vilniaus senamiesčio rytinėje dalyje. Miesto kūrimosi pradžioje ši teritorija priklausė rusėniškai Vilniaus daliai (Civitas Rutenica). XVIII a. čia veikė šaričių špitolė, o XX a. ši žemės valda su pastatais buvo atiduoti ligoninei. 2005-2014 metais šioje teritorijoje vykdyti archeologiniai tyrimai (vadovai – Rytis Jonaitis ir Irma Kaplūnaitė). Iš viso buvo ištirtas 7000 m2 plotas ir atidengti 531 kapai. Aptikti griautiniai žmonių palaidojimai, datuojami XIII a. II puse – XV a. pradžia.
Apibendrinant Bokšto g. 6 senkapio antropologinę medžiagą, galima teigti, kad šio senkapio medžiaga yra gausi ir kol kas vienintelė reprezentuojanti XIII-XV a. Vilniaus miesto gyventojus.
Kolekcijoje saugomi 470 individų skeletai. Antropologinė medžiaga prastai išlikusi, palaikai fragmentiški (1 lentelė). Kaulai trapūs ir itin paveikti erozijos. Bendras vyrų skeletų išlikimas siekia 74,5 %, moterų – 63,5 %, vaikų – 50,3 %.
|
Išlikimas |
n |
% |
|
Visas skeletas (>50 %) |
128 |
27,2 % |
|
Dalinai išlikęs skeletas (~50 %) |
139 |
29,6 % |
|
Fragmentiškai išlikęs skeletas (<50 %) |
203 |
43,2 % |
Prastas palaikų išlikimas apribojo individų lyties ir amžiaus diagnostiką. Nustatyta, kad Bokšto g. 6 senkapyje iš viso palaidoti 305 suaugusieji ir 165 nesuaugę individai (1 pav.). Vyrai ir tikėtini vyrai sudarė 26 % visų tirtų individų, moterys ir tikėtinos moterys – taip pat 26 %. Toks vyrų ir moterų santykis (1:1) leidžia teigti, kad tirtame senkapyje žmonės nebuvo laidojami selektyviai. Individai, nepasiekę brandos, t.y. iki 18 m., sudaro 35 % bendros senkapio medžiagos. Daugiausia vaikų mirdavo 5-10 gyvenimo metais (2 pav.). Suaugusių vyrų mirštamumas didžiausias 40-49 m., moterų – 30-49 m. amžiaus grupėje (3 pav.).
