Viduramžiai ir ankstyvieji naujieji laikai apima platų laikotarpį nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valstybingumo pradžios XIII amžiuje iki oficialaus valstybės panaikinimo 1795 metais (III ATR padalijimas). Nemažai pasikeitimų tuo laikotarpiu gali būti siejama su 1387 m. įvykusiu Lietuvos krikštu. Nuo tada krašte įsigali krikščioniška pasaulėžiūra, mirusiųjų deginimo paprotį pakeičia inhumacijos, kuriasi bažnyčios bei formuojasi raštija.
Nuo pat valstybės įkūrimo iki jos panaikinimo, šalis išliko agrarinė – didžioji dalis populiacijos gyveno kaimo vietovėse ir vertėsi vien tik žemės ūkiu. Esminiai pokyčiai prasidėjo po Valakų reformos – atsirado gatviniai kaimai, europietiška žemėvalda, o valstiečiai tapo baudžiauninkais. Tuo metu daliai gyvenviečių buvo suteikta Magdeburgo teisė. Įgautas savarankiškumas vienas vietoves pavertė didžiaisiais miestais, o kitas – miesteliais. Toks miestų ir miestelių kūrimasis ypač suintensyvėjo XVI amžiuje. Urbanizuotose vietovėse gyventojų sudėtis buvo kur kas įvairesnė nei kaimuose. Miestų ir miestelių gyventojai buvo tiek etniniu, tiek religiniu, tiek kultūriniu požiūriu diversifikuota visuomenė. Metrikų įrašai liudija apie įvairių tautybių – žydų, lenkų, totorių, vokiečių, škotų, rusų – gyventojus, o cerkvių, bažnyčių, sinagogų ir kitų maldos namų atsiradimas rodo visus juos buvus reikšminga miesto gyventojų dalimi.
LDK gyventojams, nepriklausomai nuo jų socialinio statuso, konfesijos ar tautybės, tekdavo susidurti su nemažai negandų – nuolatiniais kariniais konfliktais, badmečiais, įvairių ligų epidemijomis. Vien XVI a. skaičiuojama mažiausiai 14 epidemijų protrūkių, nuo kurių nukentėjo tiek miestų, tiek kaimų gyventojai. Dažnos epidemijos, nuolatinis maisto trūkumas, prastos higienos sąlygos tapdavo dažna mirties priežastimi. Sprendžiant pagal visuotinį ATR gyventojų surašymą XVIII a., pusė gimusiųjų mirdavo dar iki paauglystės, o vidutinė gyvenimo trukmė galėjo siekti apie 40 metų.
Remiantis archeologiniais duomenimis, laidojimo būdas per daugiau nei penkis šimtus metų beveik nesikeitė – vyrauja inhumacijos, įkapių nedaug arba jų visai nėra. Dauguma mirusiųjų laidoti bažnyčių kriptose ir šventoriuose, kaimuose – nuošalesnėse vietovėse, ant nedidelės kalvelės. Epidemijų aukos būdavo užkasamos atskirai, kalvų šlaituose arba už miesto esančiose teritorijose. Bendros miesto kapinės atsirado tik XVIII a. pabaigoje.
VU MF antropologinėje kolekcijoje saugomi XIII-XVIII a. griautiniai palaidojimai, iš 67 objektų, esančių dabartinės Lietuvos teritorijoje. Iš viso saugomą istorinių laikų medžiagą sudaro 4703 kaukolės ir 4259 postkranijiniai skeletai:
Vietovė |
Rajonas / miestas |
Objektų skaičius |
Kaukolių skaičius |
Postkranijinių skeletų skaičus |
|
1 |
Alytus |
Alytus |
2 |
1395 |
1268 |
2 |
Bajorai |
Vilniaus |
1 |
8 |
7 |
3 |
Bazorai |
Alytaus |
1 |
61 |
36 |
4 |
Didieji Likiškiai |
Alytaus |
1 |
112 |
66 |
5 |
Diktarai |
Anykščių |
1 |
37 |
31 |
6 |
Dubingiai |
Molėtų |
1 |
7 |
33 |
7 |
Gėluva |
Raseinių |
1 |
106 |
90 |
8 |
Geniakalnis |
Utenos |
1 |
39 |
39 |
9 |
Graužiai |
Kėdainių |
1 |
4 |
9 |
10 |
Jurgionys |
Trakų |
1 |
47 |
54 |
11 |
Kalesninkai |
Alytaus |
1 |
39 |
28 |
12 |
Karmėlava |
Kauno |
1 |
57 |
23 |
13 |
Kernavė |
Širvintų |
2 |
493 |
367 |
14 |
Kloviniai |
Utenos |
1 |
43 |
33 |
15 |
Kražiai |
Kelmės |
1 |
12 |
15 |
16 |
Kretingos senkapis |
Kretingos |
1 |
10 |
10 |
17 |
Kriemala |
Kauno |
1 |
3 |
3 |
18 |
Leipalingis |
Lazdijų |
1 |
107 |
58 |
19 |
Liepiniškės |
Utenos |
1 |
30 |
32 |
20 |
Makrickai |
Marijampolės |
1 |
8 |
9 |
21 |
Mankūnai II |
Alytaus |
1 |
3 |
3 |
22 |
Narkūnai |
Utenos |
1 |
7 |
5 |
23 |
Norkūnai II |
Prienų |
1 |
16 |
13 |
24 |
Obeliai |
Ukmergės |
1 |
30 |
10 |
25 |
Palanga |
Klaipėdos |
1 |
29 |
25 |
26 |
Papilys |
Biržų |
1 |
3 |
2 |
27 |
Paūdronys |
Šalčininkų |
1 |
7 |
9 |
28 |
Plauciškiai |
Pakruojo |
1 |
67 |
39 |
29 |
Pribitka |
Plungės |
1 |
63 |
27 |
30 |
Pumpurai |
Mažeikių |
1 |
42 |
44 |
31 |
Rakaučizna |
Ukmergės |
1 |
51 |
59 |
32 |
Ramoniškiai |
Šakių |
1 |
34 |
31 |
33 |
Riklikai |
Anykščių |
1 |
4 |
5 |
34 |
Rinkuškiai |
Biržų |
1 |
26 |
25 |
35 |
Rokėnai |
Zarasų |
1 |
0 |
1 |
36 |
Rukliai |
Utenos |
1 |
123 |
111 |
37 |
Rumšiškės |
Kaišiadorių |
1 |
57 |
44 |
38 |
Ruseiniai |
Kėdainių |
1 |
27 |
26 |
39 |
Rusnė |
Šilutės |
1 |
17 |
18 |
40 |
Skrebinai |
Jonavos |
1 |
51 |
47 |
41 |
Tauragnai |
Utenos |
1 |
29 |
36 |
42 |
Tiltagaliai |
Panevėžio |
1 |
13 |
9 |
43 |
Tulpiakiemis |
Ukmergės |
1 |
74 |
38 |
44 |
Užubaliai |
Alytaus |
1 |
73 |
73 |
45 |
Valdomai |
Šiaulių |
1 |
9 |
8 |
46 |
Varniai |
Telšių |
2 |
54 |
37 |
47 |
Vievininkai |
Elektrėnų |
1 |
74 |
86 |
48 |
Vilnius |
Vilnius |
16 |
1060 |
1179 |
49 |
Vinkšninės |
Alytaus |
1 |
42 |
38 |
Kaip atskirą istorinių laikų kolekcijos dalį galima išskirti gausius palaidojimus Vilniaus mieste. Šiuo metu yra saugoma 1060 kaukolių ir 1179 postkranijiniai skeletai iš 16 skirtingų laidojimo vietų, reprezentuojančių daugiakonfesinę istorinių laikų Vilniaus miesto gyventojų bendruomen:
Laidojimo vieta Vilniuje |
Kaukolių skaičius |
Postkranijinių skeletų skaičius |
Aguonų g. 10 |
99 |
114 |
Arsenalo g. 3 (keltuvo į Pilies kalną apatinė aikštelė) |
9 |
9 |
Bernardinų bažnyčia |
17 |
17 |
Bokšto g. 15 / Savičiaus g. 17 |
17 |
19 |
Bokšto g. 6 |
395 |
472 |
Čiurlionio g. 3 |
28 |
26 |
Gedimino kalnas (ŠV šlaitas) |
7 |
9 |
Latako g. |
98 |
64 |
Maironio g. 13/6 |
1 |
1 |
Polocko g. / Kreivasis skg. (Užupis) |
26 |
26 |
Pranciškonų bažnyčia |
49 |
70 |
Subačiaus g. 41 |
147 |
167 |
Subačiaus g. 7 |
113 |
128 |
Šv. Kotrynos bažnyčia |
7 |
8 |
Vasario 16-osios g. 1 |
38 |
41 |
Verkiai |
9 |
8 |