Viduramžiai ir ankstyvieji naujieji laikai

Viduramžiai ir ankstyvieji naujieji laikai apima platų laikotarpį nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valstybingumo pradžios XIII amžiuje iki oficialaus valstybės panaikinimo 1795 metais (III ATR padalijimas). Nemažai pasikeitimų tuo laikotarpiu  gali būti siejama su  1387 m. įvykusiu Lietuvos krikštu. Nuo tada krašte įsigali krikščioniška pasaulėžiūra, mirusiųjų deginimo paprotį pakeičia inhumacijos, kuriasi bažnyčios bei formuojasi raštija.

Nuo pat valstybės įkūrimo iki jos panaikinimo, šalis išliko agrarinė – didžioji dalis populiacijos gyveno kaimo vietovėse ir vertėsi vien tik žemės ūkiu. Esminiai pokyčiai prasidėjo po Valakų reformos – atsirado gatviniai kaimai, europietiška žemėvalda, o valstiečiai tapo baudžiauninkais. Tuo metu daliai gyvenviečių buvo suteikta Magdeburgo teisė. Įgautas savarankiškumas vienas vietoves pavertė didžiaisiais miestais, o kitas – miesteliais. Toks miestų ir miestelių kūrimasis ypač suintensyvėjo XVI amžiuje. Urbanizuotose vietovėse gyventojų sudėtis buvo kur kas įvairesnė nei kaimuose. Miestų ir miestelių gyventojai buvo tiek etniniu, tiek religiniu, tiek kultūriniu požiūriu diversifikuota visuomenė. Metrikų įrašai liudija apie įvairių tautybių – žydų, lenkų, totorių, vokiečių, škotų, rusų  – gyventojus, o cerkvių, bažnyčių, sinagogų ir kitų maldos namų atsiradimas rodo visus juos buvus reikšminga miesto gyventojų dalimi.

LDK gyventojams, nepriklausomai nuo jų socialinio statuso, konfesijos ar tautybės, tekdavo susidurti su nemažai negandų – nuolatiniais kariniais konfliktais, badmečiais, įvairių ligų epidemijomis. Vien XVI a. skaičiuojama mažiausiai 14 epidemijų protrūkių, nuo kurių nukentėjo tiek miestų, tiek kaimų gyventojai. Dažnos epidemijos, nuolatinis maisto trūkumas, prastos higienos sąlygos tapdavo dažna mirties priežastimi. Sprendžiant pagal visuotinį ATR gyventojų surašymą XVIII a., pusė gimusiųjų mirdavo dar iki paauglystės, o vidutinė gyvenimo trukmė galėjo siekti apie 40 metų.

Remiantis archeologiniais duomenimis, laidojimo būdas per daugiau nei penkis šimtus metų beveik nesikeitė – vyrauja inhumacijos, įkapių nedaug arba jų visai nėra. Dauguma mirusiųjų laidoti bažnyčių kriptose ir šventoriuose, kaimuose – nuošalesnėse vietovėse, ant nedidelės kalvelės. Epidemijų aukos būdavo užkasamos atskirai, kalvų šlaituose arba už miesto esančiose teritorijose. Bendros miesto kapinės atsirado tik XVIII a. pabaigoje.

Panevėžio apskritis: 1 – Papilys; 2 – Rinkuškiai; 3 – Tiltagaliai. Utenos apskritis: 4 – Diktarai; 5 – Dubingiai; 6 – Geniakalnis; 7 – Kloviniai; 8 – Liepiniškis; 9 – Narkūnai; 10 – Riklikai; 11 – Rokėnai; 12 – Rukliai; 13 – Tauragnai. Vilniaus apskritis: 14 – Bajorai; 15 – Vilnius; 16 – Vievininkai; 17 – Paūdronys; 18 – Jurgionys; 19 – Kernavė; 20 – Rakaučižna; 21 – Obeliai; 22 – Tulpiakiemis. Alytaus apskritis: 23 – Alytus; 24 – Bazorai; 25 – Didieji Likiškiai; 26 – Kalesninkai; 27 – Mankūnai II; 28 – Užubaliai; 29 – Vinkšninės; 30 – Leipalingis. Kauno apskritis: 31 – Karmėlava; 32 – Kriemala; 33 – Skrebiniai; 34 – Ruseiniai; 35 – Gėluva; 36 – Graužiai; 37 – Norkūnai II; 38 – Rumšiškės. Marijampolės apskritis: 39 – Makrickai; 40 – Ramoniškiai. Klaipėdos apskritis: 41 – Palanga; 42 – Kretinga; 43 – Rusnė. Telšių apskritis: 44 – Pribitka; 45 – Pumpurai; 46 – Varniai. Šiaulių apskritis: 47 – Kražiai; 48 – Valdomai; 49 – Plauciškiai.

VU MF antropologinėje kolekcijoje saugomi XIII-XVIII a. griautiniai palaidojimai, iš 67 objektų, esančių dabartinės Lietuvos teritorijoje. Iš viso saugomą istorinių laikų medžiagą sudaro 4703 kaukolės ir 4259 postkranijiniai skeletai:

 

Vietovė

Rajonas / miestas

Objektų skaičius

Kaukolių skaičius

Postkranijinių skeletų skaičus

1

Alytus

Alytus

2

1395

1268

2

Bajorai

Vilniaus

1

8

7

3

Bazorai

Alytaus

1

61

36

4

Didieji Likiškiai

Alytaus

1

112

66

5

Diktarai

Anykščių

1

37

31

6

Dubingiai

Molėtų

1

7

33

7

Gėluva

Raseinių

1

106

90

8

Geniakalnis

Utenos

1

39

39

9

Graužiai

Kėdainių

1

4

9

10

Jurgionys

Trakų

1

47

54

11

Kalesninkai

Alytaus

1

39

28

12

Karmėlava

Kauno

1

57

23

13

Kernavė

Širvintų

2

493

367

14

Kloviniai

Utenos

1

43

33

15

Kražiai

Kelmės

1

12

15

16

Kretingos senkapis

Kretingos

1

10

10

17

Kriemala

Kauno

1

3

3

18

Leipalingis

Lazdijų

1

107

58

19

Liepiniškės

Utenos

1

30

32

20

Makrickai

Marijampolės

1

8

9

21

Mankūnai II

Alytaus

1

3

3

22

Narkūnai

Utenos

1

7

5

23

Norkūnai II

Prienų

1

16

13

24

Obeliai

Ukmergės

1

30

10

25

Palanga

Klaipėdos

1

29

25

26

Papilys

Biržų

1

3

2

27

Paūdronys

Šalčininkų

1

7

9

28

Plauciškiai

Pakruojo

1

67

39

29

Pribitka

Plungės

1

63

27

30

Pumpurai

Mažeikių

1

42

44

31

Rakaučizna

Ukmergės

1

51

59

32

Ramoniškiai

Šakių

1

34

31

33

Riklikai

Anykščių

1

4

5

34

Rinkuškiai

Biržų

1

26

25

35

Rokėnai

Zarasų

1

0

1

36

Rukliai

Utenos

1

123

111

37

Rumšiškės

Kaišiadorių

1

57

44

38

Ruseiniai

Kėdainių

1

27

26

39

Rusnė

Šilutės

1

17

18

40

Skrebinai

Jonavos

1

51

47

41

Tauragnai

Utenos

1

29

36

42

Tiltagaliai

Panevėžio

1

13

9

43

Tulpiakiemis

Ukmergės

1

74

38

44

Užubaliai

Alytaus

1

73

73

45

Valdomai

Šiaulių

1

9

8

46

Varniai

Telšių

2

54

37

47

Vievininkai

Elektrėnų

1

74

86

48

Vilnius

Vilnius

16

1060

1179

49

Vinkšninės

Alytaus

1

42

38

Kaip atskirą istorinių laikų kolekcijos dalį galima išskirti gausius palaidojimus Vilniaus mieste. Šiuo metu yra saugoma 1060 kaukolių ir 1179 postkranijiniai skeletai iš 16 skirtingų laidojimo vietų, reprezentuojančių daugiakonfesinę istorinių laikų Vilniaus miesto gyventojų bendruomen:

Laidojimo vieta Vilniuje

Kaukolių skaičius

Postkranijinių skeletų skaičius

Aguonų g. 10

99

114

Arsenalo g. 3 (keltuvo į Pilies kalną apatinė aikštelė)

9

9

Bernardinų bažnyčia

17

17

Bokšto g. 15 / Savičiaus g. 17

17

19

Bokšto g. 6

395

472

Čiurlionio g. 3

28

26

Gedimino kalnas (ŠV šlaitas)

7

9

Latako g.

98

64

Maironio g. 13/6

1

1

Polocko g. / Kreivasis skg. (Užupis)

26

26

Pranciškonų bažnyčia

49

70

Subačiaus g. 41

147

167

Subačiaus g. 7

113

128

Šv. Kotrynos bažnyčia

7

8

Vasario 16-osios g. 1

38

41

Verkiai

9

8