Bronzos ir geležies amžius

Bronzos amžiumi Lietuvoje yra laikomas archeologinis laikotarpis tarp akmens amžiaus ir geležies amžiaus. Jis apima laikotarpį maždaug nuo 1600 iki 800 m. pr. m. e., nors bronzinių dirbinių Lietuvos teritorijoje randami tik vienetai. Geležies amžius prasidėjo nuo 800 m. pr. m. e. ir tęsėsi iki pat XII a. Jam būdingas geležies įrankių ir ginklų naudojimas.

Bronzos amžiuje Lietuvos teritorijoje paplinta mirusiųjų deginimo paprotys, kuris išlieka iki pat ankstyvojo geležies amžiaus; didžioji dalis turimos antropologinės medžiagos iš šio laikotarpio yra kremuoti palaikai. Inhumacijos itin retos ir neretai atsitiktinio pobūdžio. Šio laikotarpio radinių yra aptikta Kirsnos (Lazdijų rajonas) ir Turlojiškės (Marijampolės rajonas) durpynuose. Čia buvo rasti 6 žmonių palaikai, kurie priklauso jauno ar vidutinio amžiaus vyrams.

Kiek daugiau nei tūkstantį metų trukęs geležies amžius yra ne tik ilga, bet ir be galo svarbi epocha. Galutinai susiformuoja baltų gentys, o Europos istorijoje tai kartu ir esminių įvykių, lydimų didelių lūžių, laikotarpis, kuris padėjo pagrindą dabartinės Europos kontūrams. Tuometinės Lietuvos teritorijoje egzistavusios gentys nors ir būdamos nuošaliau nuo pagrindinių Europos įvykių – antikinės Romos kūrimosi, jos griūties, prasidėjusio Tautų kraustymosi laikotarpio – neišvengė jų poveikio savo vidinei raidai.

Sunykus didelei ir ilgai gyvavusiai Brūkšniuotosios keramikos kultūrai jos vietoje susiformavo unikalios smulkesnės archeologinės kultūros. Pastarosios ilgainiui išaugo į mums gerai žinomas baltų kultūras. Apie I-II a. baltai padaro didžiulę pažangą išmokdami iš vietinės balų rūdos išgauti geležį. O baltų apgyvendintų teritorijų pakraščiais judėję tautų srautai pakeitė ne tik prekybinių ryšių kryptis, bet ir privertė rūpintis saugumu. Tą atspindi atsirandantys piliakalniai ir pirmieji, vadinamųjų kunigaikščių, kapai. Teigiama, kad pasibaigus tautų kraustymosi laikotarpiui stebima baltų genčių ramybė ir stabilumas: gyvenvietės ir laidojimo paminklai gyvuoja po kelis šimtus metų tose pačiose vietose. Tačiau neramumai neaplenkia pajūrio žemių, kur IX-X a. prasideda vikingų karinė ir ekonominė ekspansija. Tuo pačiu laku susikuria Lenkijos ir Rusios valstybės, nemažai lėmusios vėlesnę baltų genčių geopolitinę situaciją ir būsimą Lietuvos valstybės užgimimą.

Panevėžio apskritis: 1 – Berčiūnai; 2 – Didžiagrašiai; 3 – Gilbonys; 4 – Kubiliškis; 5 – Noreliai; 6 – Paįstriečiai; 7 – Upytė; 8 – Vaineikiai; 9 – Vinkšniniai. Utenos apskritis: 10 – Diktarai; 11 – Lygalaukiai; 12 – Miškiniai; 13 – Pašekščiai; 14 – Pavajuonys-Rėkučiai; 15 – Rokėnai; 16 – Rudesa. Vilniaus apskritis: 17 – Alinka (Raistinė); 18 – Aukštieji Rusokai; 19 – Baliuliai; 20 – Bernotai; 21 – Dvyliškis (Paraisčiai); 22 – Eitulionys; 23 – Kaltanėnai, Degutinė; 24 – Kernavė; 25 – Labdorių g. 8A; 26 – Liūlinė III; 27 – Obeliai; 28 – Paduobė-Šaltaliūnė III; 29 – Pakalniai; 30 – Pakriauglė; 31 – Papiškės; 32 – Peršaukštis-Kasčiukai; 33 – Pilviškės; 34 – Santaka; 35 – Ukmergė. Alytaus apskritis: 36 – Aleknonys; 37 – Delnica; 38 – Dzirmiškės; 39 – Krištonys; 40 – Mankūnai I; 41 – Zapsė 5. Marijampolės apskritis: 42 – Kirsna (Turlojiškės); 43 – Stanaičiai. Kauno apskritis: 44 – Čiukiškiai; 45 – Gėluva; 46 – Guogų; 47 – Kalniškiai; 48 – Kejėnai; 49 – Kriemala; 50 – Labūnava; 51 – Lauksvydai; 52 – Maisiejūnai; 53 – Marvelė; 54 – Pažarstis; 55 – Plinkaigalis; 56 – Pašušvys; 57 – Rekošaičiai. Tauragės apskritis: 58 – Dauglaukis; 59 – Kazikėnai; 60 – Naudvaris; 61 – Naujasis Obelynas; 62 – Pagribys; 63 – Paragaudis; 64 – Šaukėnai; 65 – Seredžius; 66 – Šereitlaukis; 67 – Smalininkai; 68 – Veliuona; 69 – Vėluikiai; 70 – Viešvilės kap. II; 71 – Žviliai. Klaipėdos apskritis: 72 – Baitai; 73 – Egliškiai (Anduliai); 74 – Genčai; 75 – Lazdininkai; 76 – Pryšmančiai; 77 – Reketė; 78 – Užpelkiai; 79 – Sodėnai. Telšių apskritis: 80 – Juodsodė; 81 – Pašatrijos piliakalnis; 82 – Žaduvėnai; 83 – Zastaučiai; 84 – Žemaičių Kalvarija; 85 – Pavirvytė-Gudai. Šiaulių apskritis: 86 – Dargužiai; 87 – Diržiai; 88 – Dvareliškės; 89 – Jauneikiai; 90 – Joniškis; 91 – Kuršiai; 92 – Lieporiai; 93 – Linksmėnai; 94 – Maudžiorai; 95 – Papilė; 96 – Piepaliai; 97 – Plauciškiai; 98 – Raginėnų pilk. III; 99 – Stungiai; 100 – Šašiai; 101 – Šiauliai, miesto aikštė; 102 – Šukioniai; 103 – Užupiai; 104 – Vaitiekūnai; 105 – Valdomai; 106 – Žeimenėlis.

VU MF antropologinėje kolekcijoje saugomi bronzos ir geležies amžiaus griautiniai palaidojimai iš 106 objektų, esančių dabartinės Lietuvos teritorijoje. Geležies amžiaus kolekcija pasižymi selektyviu medžiagos rinkimu: buvo renkamos ir saugomos tik gerai išlikusios kaukolės ir ilgieji kaulai. Fragmentiškos kaukolės, erozijos paveikti ilgieji kaulai, visos smulkesnės skeleto dalys buvo perlaidotos, todėl lyties ir skirtingų amžiaus grupių pasiskirstymas gali būti nereprezentatyvus.

Iš viso saugomą bronzos ir geležies amžiaus medžiagą sudaro 1904 kaukolės ir 917 postkranijinių skeletų:

	Laidojimo paminklas	Rajonas/Miestas	Kaukolių skaičius	Postkranijinių skeletų skaičius
1	Aleknonys	Alytaus	1	–
2	Alinka (Raistinė)	Trakų	1	–
3	Aukštieji Rusokai	Vilniaus	1	–
4	Baitai	Klaipėdos	1	–
5	Baliuliai	Švenčionių	1	–
6	Berčiūnai	Panevėžio	29	16
7	Bernotai	Vilniaus	1	1
8	Čiukiškiai	Kaišiadorių	2	–
9	Dargužiai	Pakruojo	1	–
10	Dauglaukis	Tauragės	2	2
11	Delnica	Lazdijų	1	–
12	Didžiagrašiai	Kupiškio	4	2
13	Diktarai	Anykščių	6	3
14	Diržiai	Pakruojo	47	19
15	Dvareliškės (Kriukai)	Joniškio	6	12
16	Dvyliškis-Paraisčiai	Vilniaus	1	1
17	Dzirmiškės	Alytaus	1	1
18	Ėgliškiai (Anduliai)	Kretingos	1	–
19	Eitulionys	Trakų	6	3
20	Gėluva	Raseinių	3	2
21	Genčai	Kretingos	34	4
22	Gilbonys	Panevėžio	3	4
23	Guogų (Piliuonos) piliakalnis	Kauno	1	1
24	Jauneikiai	Joniškio	59	8
25	Joniškis (miesto aikštė)	Joniškio	1	1
26	Juodsodė	Telšių	1	–
27	Kalniškiai	Raseinių	80	20
28	Kaltanėnai-Degutinė	Širvintų	1	–
29	Kazikėnai	Jurbarko	3	3
30	Kejėnai	Raseinių	8	5
31	Kernavė	Širvintų	1	1
32	Kirsna (Turlojiškė)	Kalvarijos	6	1
33	Kriemala	Kauno	2	2
34	Krikštonys	Lazdijų	1	–
35	Kubiliškis	Rokiškio	1	1
36	Kuršiai	Kelmės	1	1
37	Labdarių g. 8A	Vilnius	1	1
38	Labūnava	Kėdainių	6	–
39	Lauksvydai	Kauno	9	4
40	Lazdininkai (Kalnalaukis)	Kretingos	11	–
41	Lieporiai	Šiaulių	18	–
42	Lygalaukiai	Zarasų	1	–
43	Linksmėnai	Joniškio	2	1
44	Liūlinė III	Švenčionių	2	1
45	Maisiejūnai	Kaišiadorių	2	4
46	Mankūnai I	Alytaus	1	1
47	Marvelė	Kauno	798	409
48	Maudžiorai	Kelmės	40	33
49	Miškiniai	Anykščių	4	–
50	Naudvaris	Jurbarko	1	–
51	Naujasis Obelynas	Šilalės	3	1
52	Noreliai	Pasvalio	2	3
53	Obeliai	Ukmergės	56	57
54	Paduobė-Šaltaliūnė III	Švenčionių	1	1
55	Pagrybis	Šilalės	113	24
56	Paįstriečiai	Pasvalio	1	–
57	Pakalniai	Vilniaus	2	1
58	Pakrauglė	Vilniaus	1	1
59	Papilė	Akmenės	10	11
60	Papiškės	Švenčionių	1	–
61	Paragaudis	Šilalės	3	–
62	Pašatrijos piliakalnis	Telšių	9	9
63	Pašekščiai	Molėtų	6	5
64	Pašušvys	Kėdainių	1	–
65	Pavajuonys-Rėkučiai	Ignalinos	2	2
66	Pavirvytė-Gudai	Akmenės	48	7
67	Pažarstis	Prienų	1	–
68	Peršaukštis-Kasčiukai	Švenčionių	2	2
69	Piepaliai	Radviliškio	–	4
70	Pilviškės	Vilniaus	1	–
71	Plauciškiai	Pakruojo	12	5
72	Plinkaigalis	Kėdainių	286	156
73	Pryšmančiai	Kretingos	8	6
74	Raginėnai	Radviliškio	1	–
75	Reketė	Kretingos	1	–
76	Rekošaičiai	Raseinių	1	3
77	Rokėnai	Ignalinos	1	1
78	Rudesa	Molėtų	2	2
79	Santaka	Vilniaus	3	–
80	Seredžius	Jurbarko	16	2
81	Smalininkai	Jurbarko	1	–
82	Sodėnai	Šilutės	2	–
83	Stanaičiai	Vilkaviškio	4	4
84	Stungiai	Joniškio	4	3
85	Šašiai	Radviliškio	2	2
86	Šaukėnai	Tauragės	1	–
87	Šereitlaukis	Tauragės	3	1
88	Šiaulių miesto centras	Šiauliai	2	1
89	Šukioniai	Pakruojo	3	1
90	Ukmergė (šulinys)	Ukmergė	1	1
91	Upytė	Panevėžio	2	2
92	Užpelkiai	Kretingos	9	–
93	Užupiai	Joniškio	2	2
94	Vaineikiai	Rokiškio	8	2
95	Vaitiekūnai	Radviliškio	15	4
96	Valdomai	Šiaulių	5	8
97	Veliuona	Jurbarko	1	–
98	Vėluikiai	Tauragės	3	3
99	Viešvilės kapinynas II	Jurbarko	1	–
100	Vinkšniniai	Biržų	5	7
101	Zapsė 5	Lazdijų	3	–
102	Zastaučiai	Mažeikių	3	1
103	Žaduvėnai	Telšių	4	3
104	Žeimelis	Pakruojo	1	–
105	Žemaičių Kalvarija	Plungės	1	1
106	Žviliai	Šilalės	9	–