Obelių kapinynas sistemingai pradėtas tirti 1979 m. (vadovavo Vytautas Urbanavičius). Tuo metu buvo Ištirtas 6174 m2 plotas, rasti 190 žmonių griautiniai palaidojimai ir 9 sudegintų mirusiųjų kapai bei 30 nedegintų žirgų kapų. Laidojimo paminklas išsiskiria radinių gausa. Nedeginti mirusieji laidoti duobėse ir apdėti akmenimis. Kapai datuojami V-VI a., nors rasta kapų XIII-XIV ir XV amžiais datuojamų kapų.
Kolekcijoje saugomi 97 individų palaikai iš 1978-1983 m. atidengtų 190 palaidojimų. 93 individų skeletai ankstesnių antropologinių tyrimų metu buvo aprašyti ir po tyrimų perlaidoti. Obelių kapinyno palaidojimai nėra pilnos sudėties, t.y. kolekcijoje saugomos kaukolės ir ilgieji kaulai, išskirtinais atvejais dubens kaulai ir patologiniai stuburo slankstelių atvejai. Todėl kolekcija traktuotina kaip dalinio ar fragmentiško išlikimo:
|
Išlikimas |
n |
% |
|
Visas skeletas (>50 %) |
0 |
0 |
|
Dalinai išlikęs skeletas (~50 %) |
55 |
56,7 % |
|
Fragmentiškai išlikęs skeletas (<50 %) |
42 |
43,3 % |
Iš 97 individų 70,1% yra suaugusieji, 29,9% nesuaugę individai (1 pav.). Vyrai ir tikėtini vyrai sudarė 33 % visų tirtų individų, o moterys ir tikėtinos moterys – 22 %. Nesuaugusių individų amžiaus pasiskirstymas nurodytas 2 pav., o suaugusiųjų 3 pav.
